Koplyčios yra nedideli stačiakampio ir daugiakampio plano pastatai. Daugumos jų architektūra liaudiška. Panašiai kaip bažnyčiose, stačiakampių koplyčių pagrindinį fasadą viršuje užbaigia trikampis skydas, virš kurio stūkso kryžius ar nedidelis bokštelis. Dalies koplyčių bokšteliai “išauga” iš trapecinio skydo, jų priekinė siena sutampa su skydo plokštuma. Žemaičiuose XVIII a. statytos ir valminiais stogais dengtos koplyčios, kurių pagrindinį fasadą užbaigė stogo šlaitas. Joniškio rajone paplito valminiu stogu dengtos koplyčios su plačiu, per visą pagrindinį fasadą nusitęsusiu stoginuku.

Dalies liaudiškų koplyčių architektūroje yra pavienių stilinių formų: ant stogų kyla barokinio silueto bokšteliai, langai – su pusapskritėmis ar smailėjančiomis sąramomis ir pan.

Tiesiogiai stilių paveiktų stačiakampių koplyčių statyta nedaug. Šios koplyčios sekė barokinių, klasicistinių, romantizmo ir istorizmo epochų bažnyčių pavyzdžius. Klasicizmo epochoje pradėjusių plisti koplyčių architektūroje vyrauja keturkoloniai portikai. Lietuvoje sutinkama ir originali koplyčių su transformuotais portikais atmaina. Šių koplyčių priekyje kyšo plokščia choro siena su frontonu, paremta keturiomis žemomis kolonėlėmis.

Koplyčių interjerai liaudiškai paprasti. Altoriai nedideli ir kuklūs, kartais iliuziškai nutapyti.

Lietuvoje plačiai paplito ir daugiakampės: šešiakampės bei aštuonkampės koplyčios. Dalis aštuonkampių koplyčių yra ištęsto plano. Daugiakampės koplyčios būna labai paprastos ir kiek puošnesnės, originalesnės.

Nuo XVII a. Lietuvoje kurti daugelio koplyčių ansambliai – Kalvarijos. Būdingi Kalvarijų ansambliai yra Beržore ir Žemaičių Kalvarijoje.

Koplyčių, dar labiau negu bažnyčių, architektūra konservatyvi. Ji plėtojo nedaugelį tradicinių sprendimų, panaudodama skirtingus jų variantus. Dauguma koplyčių primityvesnės už bažnyčias, jų kompozicijoje mažiau atsispindėjo stilių poveikis ir labiau išryškėjo lokaliniai savitumai.