Kontekstai

2007-07-03 12:19

lrytas.lt

Vytauto Didžiojo universitete vykusioje Kauno istorijos konferencijoje buvo išreikštas susirūpinimas dėl Pažaislio vienuolyno esamos būklės ir likimo (A. Barzdžius)

Griūvantis Pažaislio vienuolynas - gėda ES valstybei

Šių metų gegužės 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko tradicinė 11-oji Kauno istorijos konferencija. Tarp daugelio konferencijos pranešimų vienas buvo skirtas Pažaislio vienuolyno architektūros ansambliui, pristatant šiandienines šio tarptautinės reikšmės valstybės kultūros paveldo objekto problemas.

Magistro Gintaro Kušlio pranešimas „Apie griūvančią Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblio tvorą ir drėgmės problemą“ sukėlė rimtas diskusijas ir privertė susirinkusiuosius kreiptis į Lietuvos vadovus bei suinteresuotas valstybines institucijas, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchus, Kauno miesto ir apskrities vadovus bei žiniasklaidą, siekiant išreikšti susirūpinimą šio objekto esama būkle ir likimu.

XVII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Paco fundacijos pagrindu įkurtos Pažaislio kamaldulių vienuolijos materialinis paveldas amžių bėgyje yra ne kartą kentėjęs, pvz., XIX a. arba po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau ir mūsų dienomis jam, akivaizdu, iškilusi reali sunykimo grėsmė.

Primindami vis dar neblėstančias viltis matyti šį objektą UNESCO Pasaulinio paveldo sąraše, atkreipiame Lietuvos Respublikos vadovų bei suinteresuotų valstybinių institucijų, Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchų, Kauno miesto ir apskrities valdžios atstovų ir žiniasklaidos dėmesį į tai, kad Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblis šiandien tapęs, deja, savotišku mūsų valdininkijos kompetencijos stokos, kultūrinio nesusivokimo ir elementaraus neūkiškumo simboliu.

Rąstgaliais paramstyta, t.y. griūvanti, vienuolyno tvora, drėkstančios sienos, atitrūkę tinko sluoksnio fragmentai, nykstančios polichromijos, pavasarį iš kriptų kibirais semiamas vanduo ir kt., visa tai liudija, kad šis kultūros paveldo objektas jau netolimoje ateityje gali būti prarastas, kitaip tariant, virsti griuvėsių krūva.

Beje, su ardomuoju drėgmės poveikiu ir statinių mūro destrukcija sietinos Pažaislio paminklo problemos kultūros paveldo apsaugos specialistams turėtų būti gerai žinomos; kaip ir faktas, kad drėgmė čia radosi, visų pirma, dėl sovietmečiu prie vienuolyno sienų pernelyg priartėjusių (dirbtinai suformuotų) Kauno marių, pakitusio ekologinio balanso ir pan.

Savo ruožtu, ir XX a, 8-ajame dešimtmetyje (12976 m.) atlikta drenažo sistemos rekonstrukcija - kuomet išardyti ir sunaikinti autentiški (apie trijų šimtmečių senumo) ąžuoliniai drenažo vamzdžiai - viena iš tų svarbių priežasčių (neminint XIX a. bažnyčios sienų ventiliacinių šachtų užmūrijimo), dėl kurių šiandien privalu kalbėti apie pačių ryžtingiausių veiksmų būtinybę.

Lietuvoje sukaupta (beje, ir tarptautinė) patirtis byloja, kad pradėti nagrinėti drėgmės problemą galima tik surinkus visus esminius, t.y. reikiamus, duomenis; o restauratoriai, architektai ir inžinieriai paveldo objektų tvarkybos darbų atvejais privalo elgtis panašiai kaip gydytojai - ligos nustatymui atlikti visus būtinus tyrimus.

Rimtai nagrinėjant drėgmės grėsmės likvidavimo - bent jau jos poveikio minimizavimo - Pažaislio paminkle galimybes, pirma, ypač svarbu išvengti diletantiško požiūrio į problemą, antra, žinoti, kad drėgmės problema yra itin komplikuota ir sprendžiama, išimtinai, tik nustačius teisingą - tyrimais dokumentuotą - diagnozę.

Turint minty mūro sausinimo technologijų įvairovę (pvz., prieš kapiliarinį drėgmės plitimą nukreiptą mūro įpjovimų metodą, hidrofobizacijos silikonais ar vad. Knapeno sifono koncepcijas etc.), rekomenduotina būtų nepamiršti pasaulyje pripažinto italų tyrėjo Giovanni Massari studijoje „Drėgmė paminkluose“ iškeltos minties, kad kiekvieną naują (turinčią užkirsti kelią kapiliariniais kanalais plintančiai drėgmei) mūro sausinimo technologiją privalu tirti tik autorizuotose (t.y. tam tinkamose) laboratorijose.

Į pirmą vietą šiuo atveju iškėlus būtinybę spręsti problemą tik mobilizavus aukščiausios kvalifikacijos reikiamų sričių (paminklosaugos, meno istorijos, statybos, mūro hidroizoliacijos etc.) specialistus, primename ir apie ypatingą įvardytų sausinimo technologijų (tiksliau sakant, jų panaudojimo rezultatų) monitoringo svarbą.

Čia pat turime galvoti ir apie kryptingą bei kompleksinį, šiuolaikiniu moksliniu požiūriu paremtą, Pažaislio vienuolyno architektūrinio ansamblio paveldo išsaugojimo veiksmų planą (kurio įgyvendinimas, be jokios abejonės, tiesiog neįmanomas be nekilnojamosios kultūros vertybes turinčių tirti LR valstybinių institucijų gaivinimo ar atkūrimo programos).

Pagarbiai,

Prof. dr. Zigmantas Kiaupa

Kauno istorijos konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas

Doc. dr. Jonas Vaičenonis

Kauno istorikų draugijos valdybos narys

Irena Nijolė Petraitienė

Kauno miesto muziejaus direktorė

Gintaras Kušlys

Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantas

2007-07-24 (Nr. 51-356)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vytauto Didžiojo Universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedrai  

DĖL KAUNO ISTORIJOS KONFERENCIJOS DALYVIŲ KREIPIMOSI DĖL PAŽAISLIO KAMALDULIŲ VIENUOLYNO ANSAMBLIO IŠSAUGOJIMO

(dokumento fragmentai)

Kultūros ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. pavedimą Nr. 23-4317 bei susipažinusi su Kauno istorijos konferencijos dalyvių (toliau pareiškėjai) 2007-06-05 pareiškimu, kuriame yra keliami Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio sausinimo ir kitų tvarkomųjų darbų būtinumo klausimai, informuoja, kad Kultūros ministerija kartu su kitomis valstybinėmis institucijomis nuo 2006 m. įgyvendina “Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006-2010 metų programą (toliau – Programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 838, bei nuolat dėjo ir deda visas pastangas, kad Pažaislio vienuolyno ansamblis būtų tvarkomas ir saugomas.

Informuojame, kad visos Programos įgyvendinimo priemonės yra nuosekliai įgyvendinamos. Atsakydami į pareiškėjų rašte išdėstytus nuogąstavimus dėl Pažaislio vienuolyno bažnyčios, svečių namo, tvoros ir kitų pastatų prastos fizinės būklės, informuojame, kad [...] Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio tvarkybos (išsaugojimo) darbai bus nuosekliai vykdomi ir toliau.

Atsakydami į pareiškėjų rašte keliamas vienuolyno drėgmės likvidavimo problemas, informuojame, kad Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui būtinų hidrogeologinių tyrimų klausimas jau buvo iškeltas Kultūros ministerijoje 2007-03-16 vykusiame Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006-2010 metų programos vykdytojų pasitarime, kuriame konstatuota, kad unikalaus Pažaislio kamaldulių vienuolyno tvarkybos darbai negali būti pradėti vykdyti be išankstinių hidrogeologinių tyrimų [...]

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Kultūros ministerija, siekdama įtraukti Pažaislio vienuolyno ansamblį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėjo Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio vertingųjų savybių analizės ir vertingumo pagal UNESCO pasaulio paveldo komiteto nustatytus reikalavimus galimybių studijos parengimo darbus.

Kultūros ministras Jonas Jučas