Išsiliejąs vanduo ir ledai griauna
pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, krantines, derlingus žemės plotus užneša
nešmenimis.
Kasmet potvyniai atneša daug nuostolių. Užliejamų plotų gyventojai ir valdžia
bando kovoti su vandens stichija. Aukštinami pylimai ir pilami nauji, tvirtinami
upių krantai. Prieš prasidedant ledonešiui, Nemuno žemupyje, siekiant išvengti ledų sangrūdų, juos laužo
ledlaužis. Ledų sangrūdas sprogdinti pasitelkiami
kariškiai. Virš užlietų plotų skraido Šilutės aviatoriai. Su jų pagalbą buvo
išgelbėta nemažai žmonių, atsidūrusių potvynio vandens glėbyje.
Ir vis dėlto žmogus bejėgis pilnai pažaboti gamtos stichija.
Potvyniai kartosis, kaip jau šimtmečius taip buvo. Vienąkart mažesni, o
kita, - nušluodami viską savo kelyje.
Senieji šio krašto gyventojai, gyvenusieji užliejamose teritorijose, mokėjo
pasiruošti potvynio negandoms. Kiekvienoje sodyboje privalu buvo turėti
valtį. Maisto
atsargos bei pašarai buvo laikomi saugioje vietoje. Gyvulius tvartuose suvarydavo
ant
paaukštinimų, o ir pati sodyba daugumoje buvo statoma aukštesnėje vietoje, tad ja
užliedavo tik didesnis potvynis. Kelius ir sodybas apsodindavo greitai augančiais
gluosniais, kad vandeniui apsėmus būtų matyti kelio kontūras, o
sodybas saugotu nuo plaukiančių ledo lyčių.
Po antrojo pasaulinio karo, daugumai vietinių gyventojų pasitraukus į
vakarus, atsikėlę naujakuriai tvarkingų sodybų kiemuose rado ir
medines valtis. Žiemą pritrūkus malkų, kai kurie tam supjaustė jų manymų nereikalingas valtis.
Atėjus pavasariui tie gyventojai turėjo rūpesčių - aplinkui ledinis vanduo, o
išplaukti nėra kuo.
Dažniausiai potvyniai kyla dėl ledais užsikišusios Nemuno vagos ir tuomet
gausybė vandens išsilieja į pievas, užliedamas didžiulius plotus.
Pagrindiniai ledų kamščiai būna ties tiltais ir upės vingiuose, t.y. prie Rambyno kalno,
Tilžės tiltais, Ragininkų sala, Šilininkų kaimu, Rusnės tiltu, bei Šyškrantės
kaimu.
Kitas faktorius lemiantis staigų vandens kilimą - stiprus ir ilgą laiką
pučiantis šiaurės vakarų - vakarų krypties vėjas, suvarantis vandenis iš jūros į
marias, o iš jų į Nemuną.
Ko gero daugiausiai darbo
potvynio metu, turi Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą. Jai tenka
atlikti specifines užduotis gelbėjant žmones ir jų turtą. Tam ši tarnyba
turi visą būrį puikiai paruoštų darbuotojų mokančių gelbėti vandenyje.
Amfibijos pagalba evakuojami žmonės ir jų turtas iš apsemtų namų. Kai reikia, skubiai veža medikus
į potvynio zoną, kur
jų technika nepravažiuoja. Dėl apsemtų kelių, nutrūkus autobusų maršrutams, juos
pakeičia gelbėtojų visureigiai.
Žalgirių kaimo gyventojui, polaidžio vandenys- ne naujiena.
Gyventojams, norintiems nusipirkti maisto, iki plento tenka bristi per ledinį vandenį.
Apsemtas Šilutės - Rusnės kelias.
Vanduo jau prie durų slenkščio.
Foto:
- 2-3 E. Mickevičiaus
- 1-4 R. Žalgevičiaus