Šilutės   gaisrinės  istorija

  Tuometinės Šilokarčemos apskrities gaisrininkų komanda įsteigta 1897m. Šilutės dvaro savininkas H.Šojus padovanojo miestui žemės sklypą šalia upelio Šret( šiuo metu jo nebėra), labai šlapioje vietoje. 1911m. ten pastatė gaisrinės pastatą. Jis iki šiolei stovi nepakitęs, atlaikęs du pasaulinius karus ir visą tą laiką tarnavęs pagal pirminę paskirtį.

  Gaisrininkų komandą tuomet sudarė savanoriai, o komandos viršininkas vadinosi brandmeistras(tuo metu Šilutė arba vokiškai Heidekrug buvo administruojama vokiečių valdžios). Pirmasis juo buvo statybos inžinierius Gewitsch. Po jo iki l l pasaulinio karo pabaigos Šilutės dujų gamyklos vedėjas Kristupas Jakštaitis. Gaila, bet smulkesnių prieškario  duomenų  apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metu šio pastato antrajame aukšte buvo burmistro ir miesto valdybos įstaiga. Po karo gaisrinė vadinosi miesto komanda. Tada ugnegesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius.

  1948m.gaisrinė gavo gaisrinį automobilį liaudies ''polutarka'' vadinama, bei siurblį su varikliu. 1950m. buvo gautos motopompos MP-800 ir MP-1600. Pastarąją užkėlė ant kito automobilio ir naudojo gaisrams gesinti.

  Nuo 1957m. gaisrinė vadinosi profesionali priešgaisrinė dalis. 1992.12.30d. buvo reorganizuota į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato.

  1994.12.22d. jau kita reorganizacija pakeitusi pavadinimą į Šilutės miesto sukarinta priešgaisrinę dalį. Pasikeitė ir vidinė tvarka. Atsirado kariška drausmė ir tvarka.

   1999m.07.01d. naujas nutarimas pakeitė statusą ir pavadinimą į Šilutės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.